„Palikimas – tremties laiškai“

„... žmogus gimsta šiam pasauliui, jeib žmogumi taptų, jeib jo žmoniškumas stiprėtų ir didėtų ir jis juo apšviestų, skaidrintų ir grožintų visą gamtą, visą pasaulį“ – rašė Vydūnas raštų II tome.

Su tokiu žmogumi, kuris rado savąją vietą po saule, kuris šviečia ir gražina savo gimtinę ir tėvynę, sintautiečiai susirinko pabendrauti saulėtą spalio pirmąjį sekmadienį. Šis žmogus - tai mūsų kraštietis Algis Augustaitis. Jis į gimtinę atvežė savo tapybos darbų parodą ir pirmąją bendrą su tėvu Juozu Augustaičiu knygelę „Palikimas – tremties laiškai“. Tai pirmoji Algio ir ketvirtoji Juozo Augustaičių bendra knyga apie tremtį.

Pirmąją knygą „Kančių keliu“( 1998 m.) ir antrąją „Gyvieji liudininkai“(2002 m.) Sintautų žmonėms pristatė pats Juozas Augustaitis. Trečiosios knygelės „Likimo kryžkelėse“, išleistos 2006 m., autorius, deja, nesulaukė. Sunkus gyvenimas ir garbus amžius sutvarkė savaip. Daug paskutiniosios knygos rankraščių buvo parengęs pats Juozas Augustaitis. Tačiau visko užbaigti nespėjo – negailestingas likimas pasišaukė į amžinybę. Sibiro lageriuose dešimt metų be kaltės kalėjęs Juozas Augustaitis išėjo vėlyvą 2005-ųjų rudenį, palikęs kelias savo prisiminimų ir tremties laiškų knygas. Bet jo rankraščiai niekur nedingo. Tėvo pradėtą darbą užbaigė sūnus Algis Augustaitis. Ketvirtoji Juozo ir pirmoji Algio Augustaičių bendra knyga „Palikimas – tremties laiškai“ susideda iš dviejų dalių. Pirmoje tėvo Juozo atsiminimai ir laiškai iš tremties: kalinio išgyvenimai, žiaurūs tardymo procesai, kvailas stalinistinis teismas, visos siaubingos dvidešimt trejuose etapuose bei septyniolikoje lagerių patirtos kančios.... Antroje – sūnaus Algio, šešiamečio vaiko, įspūdžiai iš tremties, pamąstymai apie šeimą, tėvynę, savo vietą gyvenime, sąsajos su šiandiena. Antroji knygos dalis – tai pirmasis Algio Augustaičio bandymas drąsiai atverti duris ir įsiveržti į plunksnos brolių bendruomenę. Apie knygą kalbėjo, tremtinio Juozo Augustaičio draugė, mokytoja Marija Puodžiukaitienė. Ištraukas iš knygos skaitė: Vida Čeplevičienė, Lina Petravičiūtė – Stankaitienė ir Ramunė Petravičiūtė – Kinderienė.

Pats autorius apie savo knygą epiloge rašo: “ Parašiau vienu prisėdimu: tarsi Tėtė vedžiojo mano ranką, tarsi kažkas rikiavo mano mintis, tarsi pasijungė praeities protas, tarsi pabudo miegoję jausmai. Rašiau savimi: byrėjo ašaros skaitant kalinio ir tremties laiškus, braukiau ašaras, bandydamas prie jų prisiliesti širdimi. Parašiau!“

Be knygos, kraštietis sintautiškiams padovanojo 19 paveikslų autorinę dailės darbų parodą. Tai dar vienas talentas, kurį, anot paties dailininko „davė Dievas ir drebtelėjo“. Pasak fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus projektų vadybininkės Dalios Bielskytės „Algis Augustaitis - mokytojas, inžinierius – mechanikas, šachmatų treneris, verslininkas, tremtinys, konservatorius, zanavykas. Dailės mokslų neragavęs, tačiau pašaukimo ir darbštumo atvestas į tapybą, į didžiąsias parodų sales. Algis šiandien menotyrininkų jau vadinamas brandžiu tapytoju. Pradžiamokslio sėmėsi iš žemaitiškos Viliaus Orvydo garsiosios sodybos, nors pats yra tikras suvalkietis. Jam svarbu ne tik idėja, bet ir spalva, šviesa, šešėliai, potėpio faktūros, o svarbiausia - paveikslo dvasia. Algio darbai kalba klasikinio peizažo ir mitologijos temomis. Tobulai prijaukinta spalva, šviesa, potėpio faktūra drąsiai žengia į vieną salę su S. Teitelbaumo tituluojamu tapybos grandu darbais“.   Kaip tapytojas gerai yra žinomas  ne tik Kėdainių krašte, bet ir visos Lietuvos parodų lankytojams. Surengė autorines dailės parodas Kaune, Kėdainiuose, Ignalinoje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje. Sintautuose tai jau antroji Algio Augustaičio paroda.

Renginio dalyviams dainavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto studentė Ingrida Kuraitė ir Sintautų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Vida Čeplevičienė, akomponavo Aida Rėčkuvienė, grojo Domas ir Ieva Augustaičiai. Renginį vedė Laima Girdauskienė. O susitikimo pabaigoje autorius Algis Augustaitis su anūkais Domu ir Ieva atliko dainą „Suvalkijos berniokas.“

Sintautiečiai dėkojo autoriui už tai, kad jis „nepagailėjau pinigų Tėvelio knygoms“, kuriomis apdalino visus norinčius renginio dalyvius, už įspūdingą parodą ir malonias pabendravimo akimirkas.

Sintautų kultūros centro direktorė Laima Girdauskienė