Sintautai.lt - Sintautų akademija

Rodyti visus | A | B | Č | D | E | F | G | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Ž

Jonas Augustaitis
Gimė 1919-02-14, Kiaulupių k.

Baigė Šakių „Žiburio“ gimnaziją, Vilniaus universitete – lituanistiką. Mokytojavo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, buvo jos direktorius, vėliau Šakių vid. mokyklos mokytojas, Kalbos dienos Šakiuose sumanytojas ir organizatorius. Su mokiniais rinko tautosaką, vientovardžius ir kitus kalbos faktus. Parašė autobiografinę apybraižą „Gyvenimo keliu“ (1998), yra knygų „Įkalinta jaunystė“ (2000) ir „Žiburiečiai svetimoje padangėje“ (2002) bendraautoris. Jo mokiniais yra buvę rašytojai, kalbininkai, kiti visuomenės veikėjai. Gyvena Šakiuose.

Pranas Aušiūra
Gimė 1904-02-11, Gaisrių k.
Mirė 1967-05-07

Kunigu įšventintas 1927-07-10. 1940 m. buvo Patilčių klebonas. Apkaltintas antitarybine veikla, suimtas, iki 1959 m. kalintas Sibire. Nuo 1959 m. iki mirties – Seirijų altaristas. Palaidotas Sintautų parapijos kapinėse.

Antanėlis Baltrušaitis
Gimė 1865-05-10, Papartynų k.
Mirė 1949-12-15

Knygnešys, spaudos darbuotojas. Gimė Papartynuose, Sintautų valsčiuje. Būdamas menkos sveikatos knygų nenešė, bet organizavo tolesnį platinimą Sūduvoje. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Kudirkos Naumiestyje, prie namo, kur buvo įsteigęs knygyną, 1990 m. atidengta atminimo lenta. Mirė Biberache.

Justinas Saliamonas Banaitis
Gimė 1894-04-09, Vaitiekupių k.
Mirė 1948-10-23

Pradinę ir vidurinę mokyklas lankė Kaune. Baigė „Saulės“ draugijos mokytojų seminariją. Toliau mokėsi žemės ūkio mokslus Dotnuvoje ir Rusijoje. 1919–1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1921–1923 m. buvo Antalieptės žemės ūkio mokyklos direktorius, nuo 1924 iki 1944 m. liepos mėnesio – Zyplių žemės ūkio mokyklos direktorius ir dvaro administratorius. Karui baigiantis pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1945 m. spalio gyveno Miunchene ir mokytojavo pabėgėlių lietuvių gimnazijoje. Mirė Miunchene.

Juozas Baukus
Gimė 1909-07-03, Sintautai
Mirė 1994-12-18

Dailininkas Juozas Baukus gimė Agnieškos ir Valentino Baukų šeimoje. Tėvas žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą (kalbama – Vokietijoje), motina mirė ir palaidota Sintautuose.
Mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, vėliau išvyko į Šiaulius, kur mokėsi amatų mokykloje religinio meno kūrinių restauravimo. 1931 m. grįžo į Sintautus ir dirbo pas garsų meistrą Juozą Dapkevičių baldų meistru. 1941 m. vedė ir susilaukė dviejų dukrų. Karui baigiantis, J. Baukus su mažosiomis dukromis pasitraukė į Vakarus, žmona liko Lietuvoje. Per karo baisumus abi dukros mirė, J. Baukus atsidūrė Augsburge. Karui pasibaigus, į Lietuvą negrįžo. 1946 m. įstojo į Štutgarto meno mokyklą, studijavo tapybą. 1949 m. persikėlė į Australiją, vertėsi įvairiais darbais. 1956–1959 m. Melburno technikos kolegijoje studijavo plastinį meną.
Pasak Šakiuose gyvenančios pusseserės Danutės Baukaitės, J. Baukus, būdamas toli nuo gimtinės, labai jos ilgėjosi. Tėviškės ilgesys itin atsispindi jo paveiksluose „Anupro trobelė“, „Ruduo“, „Žiema Santakų kaime“. 1963 m. J. Baukus tapo Viktorijos meno draugijos nariu, pradėjo domėtis abstrakcijomis, kūryboje dominavo peizažo ir kosmoso temos. Žinomiausi šio laikotarpio kūriniai yra: „Pavasario vėjelis“, „Dalinis užtemimas“, „Stebuklas atmosferoje“. Specialistai pažymi, kad J. Baukus tapė aliejumi, akrilu ir akvarele, jo kūrybai būdingos ryškios linijos, koloritas gana tamsus ir ribotos spalvų skalės.
Gerai įvaldęs tapybos techniką, J. Baukus buvo populiarus Australijos visuomenėje, surengė autorinių tapybos darbų parodų Melburne (1962), Brisbanėje (1972), Sidnėjuje (1983), Adelaidėje (1984). J. Baukaus darbai buvo eksponuoti Vilniaus Radvilų rūmuose, 5 darbus turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus. Vienas J. Baukaus tapytas natiurmortas, kaip pusseserės Danutės Baukaitės dovana, eksponuojamas „Sintautų akademijoje“. Pagarsėjęs dailininkas pasirašinėjo pavarde Joseph Bauks.
Mirė Melburne (Australija).

Zenonas Brazaitis
Gimė 1944-09-29, Ragožių k.

Zenonas Brazaitis – profesorius, ekonomistas, socialinių m. daktaras. Mokėsi Sintautuose, vėliau, aukso medaliu baigęs Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos vidurinę mokyklą ir Maskvos ekonomikos ir statistikos institutą, dirbo Vilniaus universitete. Šiuo metu Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Ekonominės informatikos katedros docentas.

Jurgis Dailidė
Gimė 0000-00-00,

Gimė 1838 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus 1862 m. įšventintas kunigu. Rudaminos klebonas. Bažnyčioje perskaitė 1863 m. sukilimo manifestą, už tai nuteistas ir sušaudytas netoli Vygrių (Lenkija). Vėliau perlaidotas Vygrių parapijos kapinėse.

Juozas Dailidė
Gimė 1859-10-10, Barandų k.
Mirė 1909-09-12

Gimė 1859 m. Barandų kaime. Kunigu įšventintas 1883 m. Iki 1889 m. vikaravo Liudvinave, iki 1894 m. – Punske, iki 1899 m. – Slavikuose. 1909 m. paskirtas klebonu į Sudargą. Čia atstatė griūvančią bažnyčią, sutvarkė parapijos trobesius. Parapijiečių padedamas pastatė naują kleboniją. Senojoje liko gyventi prieš jį klebonavęs Sudargo klebonas knygnešys M. Sederevičius. Kunigas J. Dailidė šelpė mokslus einantį būsimą vyskupą Pranciškų Būčį. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, uoliai propagavo blaivybę ir švietimą. Kartu su kun. P. Martišiumi į lietuvių kalbą išvertė F.Coselio „Išpažintį“ (1906) ir „Yra Dievas“ (1907). Palaidotas Sudargo kapinėse.

Antanas Dailidė
Gimė 1888-12-19, Barandų k.
Mirė 1949-03-31

1899–1904 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1904–1909 m. – Seinų kunigų seminarijoje. Friburgo universitete (Šveicarija) gavo teologijos licenciato laipsnį. 1911-05-07 įšventintas kunigu. Nuo 1913 m. vikaravo Grajeve (Lenkija), vėliau – Virbalyje. 1918–1921 m. buvo Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos kapelionas ir lietuvių kalbos mokytojas. 1921–1926 m. – Marijampolės gimnazijos mokytojas, vicedirektorius. Nuo 1926 m. buvo Vilkaviškio kapitulos kanauninkas, Vilkaviškio kunigų seminarijos vicedirektorius, nuo 1944 m. – Kudirkos Naumiesčio klebonas. Nuo 1907 m. aktyviai reiškėsi publicistikoje, bendradarbiavo „Šaltinyje“, „Ateityje“, „Draugystėje“, „Viltyje“. Pasirašinėdavo A. Jonučio, A. Lakūnėlio slapyvardžiais. Mirė 1949 m. kovo 31 d., palaidotas Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Antkapiniame paminkle nurodyta netiksli gimimo data.

Valentinas Dėdinas
Gimė 1904-02-04, Vaitiekupių k.
Mirė 1990-06-20

Valentinas Dėdinas – istorikas, rašytojas ir atsiminimų autorius. Baigęs Šakių „Žiburio“ gimnaziją ir Vytauto Didžiojo universitetą, kartu su kitais jaunais istorikais parašė monografiją apie Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą „Vytautas Didysis“. Mokytojavo Švėkšnos, Pilviškių gimnazijose, prieš karą buvo Pilviškių ūkio banko direktorius. Ištremtas į Sibirą 1941 m. birželį. Grįžęs iš Sibiro dirbo miškotvarkininku. Parašė tremties atsiminimų, etnografinių vaizdelių, paliko istorinio romano apie Vytautą Didįjį rankraštį. Mirė Šakiuose, kur ir palaidotas.

Jonas Dėdinas
Gimė 1929-08-29, Pariebių k.

Jonas Dėdinas – poetas, chemijos mokslų daktaras. Mokėsi Papartynų pradinėje mokykloje, o V ir VI skyrius baigė Sintautuose. Įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, bet mokslą nutraukė karas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. Augsburge (Vokietija) baigė gimnaziją. Vėliau išvyko į Ameriką, apsigyveno Baltimorėje, ten ir baigė studijas. Dirbo įvairiose gamyklose, padarė išradimų naftos produktų gamybos srityje, paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių Baltimorėje ir kt. universitetuose, studijavo chemiją. Filosofijos m. daktaras dirbo chemijos gamyklose. Išradėjas. Visuomenininkas. Ateitininkas. Jau nuo gimnazijos laikų jis buvo lietuvybės puoselėtojas. Baltimorėje vadovavo Lietuvių sąjungos skyriui. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, beveik kasmet lankydavosi Lietuvoje, gėrėjosi iš griuvėsių prikelta Sintautų bažnyčia, pasidžiaugė senąja mokykla, kurioje su broliu kartu mokėsi. J. Dėdinas buvo taurus žmogus, domėjosi muzika, literatūra, mėgo piešti. Eilėraščius pradėjo rašyti dar besimokydamas. Jo poezijos rinkinys „Laiko domės“ išleistas Lietuvoje po poeto mirties 2005 m. Ši knyga apima paskutiniųjų 2000–2003 metų kūrybą. Kūryba buvo dvasinė atgaiva ligos metu: „Rašai, kad suprastum, kas esi ir kur esi, kur tavo kelias“ (eil. „Poezija“). Jo poezijoje dominuoja gimtinės vaizdai: sena sodyba, senos kapinės, „plaukiantys rugių laukai su rugiagėlėmis pakrašty“. Visa tai išlikę atminty iš vaikystės, jam labai artima, sava, nes, kaip pats rašė, „antroji tėvynė nėra brangesnė – gimimo šaknys įaugo pirmojoj ir jų pasiimti negali“.
2004 m. kovo 12 d. mokslininką pakirto liga. Paskutinis jo noras – grįžti į gimtinę. Čia jis ir sugrįžo – jį priglaudė Sintautų kapinių smėlis. Iš JAV 2004 m. atvežta urna su palaikais palaidota jo gimimo dieną – rugpjūčio 22-ąją – greta dėdės gydytojo Jono Jonikaičio.

Vincas Endriuškevičius
Gimė 1909-10-18, Išdagų k.
Mirė 1964-05-19

Vincas Endriuškevičius (Endriūnas) – Kunigas salezietis, kalbininkas. 1925 m. stojo mokytis pas saleziečius, išvyko į Italiją. Kunigu įšventintas 1936 m. (tais metais Sintautuose buvo trijų kunigų primicijos). Į Lietuvą grįžo 1938 m. ir porą metų dirbo Vytėnuose įsikūrusiame saleziečių vienuolyne, 1940–1944 m. buvo saleziečių parapijos Raseiniuose klebonas. Po karo pasitraukė į Vakarus, 1950 m. atvyko į JAV. Dirbo Elisabeth, Niujorke, o 1956 m. kartu su kunigu A.Sabaliausku įkūrė lietuvių saleziečių vienuolyną Cedar Lake (JAV). Būdamas Italijoje parengė ir 1933 m. išleido, manoma, pirmąją italų kalbos gramatiką lietuvių kalba, bendradarbiavo „Saleziečių balse“. Mirė Čikagoje (JAV).

Jonas Jonikaitis
Gimė 1879-07-19, Pariebių k.
Mirė 1922-07-22

1901 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Dėl Rusijos valdžios persekiojimų priverstas išvykti į JAV, 1914 m. Čikagoje baigė aukštuosius medicinos mokslus, tapo ausų, nosies, gerklės ligų specialistu. Vertėsi gydytojo praktika. 1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo sveikatos priežiūros srityje. Bendradarbiavo žurnale „Medicina“, siekė gydytojo idealo. 1922 m. dalyvavo gydytojų suvažiavime Berlyne. Mirė Berlyne, palaidotas Sintautų kapinėse.

Justinas Juodaitis
Gimė 1899-11-02, Pavilktinių k.
Mirė 1969-02-03

Justinas Juodaitis – prelatas kanauninkas, teologijos daktaras pedagogas. Kunigų seminariją baigė Gižuose. 1923 m. įšventintas kunigu. Nuo 1927 m. Telšių kunigų seminarijos dėstytojas ir dvasios vadovas. 1943 m. buvo jos rektorius. 1931–1933 m. gilino žinias Romos universitete, gavo daktaro laipsnį. 1946 m. sovietams suėmus ir deportavus vysk. P. Ramanauską, kan. J. Juodaitis buvo Telšių vyskupijos valdytojas. 1947 m. mėginta suimti ir jį, bet žmonės apgynė. 1949-12-20 suimtas, tardytas, po ypatingojo pasitarimo 1950-09-06 ištremtas 25 metams. 1951-03-26 išvežtas į Mordoviją. Tremtyje išbuvo 5 metus. Paleistas 1956-11-09, grįžo į Lietuvą. Bažnytinė valdžia nelepino, buvo altaristas Palangoje, Šiauliuose, Šiaulėnuose, Kražiuose. Įvertinus nuopelnus, 1965 m. pakeltas į prelatus. Mirė Kražiuose, palaidotas Kražių bažnyčios rūsyje.

Vincentas Jurgilas
Gimė 1861-01-02, Vaitiekupių k.
Mirė 1939-06-11

Vincentas Jurgilas mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kur baigė 4 klases. Po to mokslą tęsė Seinų kunigų seminarijoje, ją baigė, 1884 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo Šunskų parapijoje, po to buvo paskirtas Metelių parapijos administratoriumi, vėliau – klebonu. Meteliuose kunigavo iki mirties. Ilgą laiką buvo Seirijų dekanato dekanas, garbės kanauninkas. Buvo aktyvus lietuviškos spaudos platintojas, visuomeninių reikalų rėmėjas. 1907 m. Meteliuose įkūrė „Žiburio“ draugijos biblioteką. Mirė Meteliuose (Lazdijų r.), palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Valentinas Kamaitis
Gimė 1924-04-15, Skardupių k.

Baigusį Šakių gimnazijos šešias klases, V. Kamaitį 1944 m. vokiečiai išvežė darbams į Vokietiją. Po karo baigė Oldenburgo gimnaziją, 1946 m. įstojo į Eichstaetto kunigų seminariją, nuo 1949 m. studijavo teologiją Airijoje, 1953 -06-21 įšventintas kunigu. 1953 m. persikėlė į Angliją, yra Mančesterio St. Chad`s parapijos vikaras, aptarnauja ir Lancashire apskrities lietuvius.

Juozas Kancleris
Gimė 1859-11-03, Veselavos k.
Mirė 1936-07-21

Veselavos k., Igliaukos apyl., Marijampolės rajone, gimė vienas svarbiausių knygų platintojų, Sintautų klebono J.Vasiukevičiaus ūkvedys, knygnešys profesionalas Juozas Kancleris. Padėjo knygnešiui P. Mikolainiui platinti spaudą, vėliau pats gabeno iš Tilžės. Iš Prūsijos atgabentas knygas jis paimdavo Naumiestyje ir išvežiodavo į paskirstymo punktus, iš klebonijos knygas paimdavo kiti ir išvežiodavo po kaimus. Sintautuose jo dažnai ieškodavo žandarai. Jausdamasis sekamas, jis iš Sintautų išsikėlė. Dėl drąsos, valios ir gabumų pramintas Suvalkijos knygnešių karaliumi. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų – 100–120 panešamų ryšulių už 10 000 rub. Vienu kartu iš Tilžės imdavo už 500 rub. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino „Aušros“ likučius. Spauda aprūpindavo daugelį Suvalkijos knygų platintojų, Vilniaus inteligentų. Iš Mažosios Lietuvos pargabeno spausdinimo mašinėlę, buvo „Sietyno“, „Artojų“ draugijų narys. Spaudą pristatydavo V. Kudirkai, A. Grinevičiui, K. Griniui, S. Matulaičiui. 1899 m. lapkričio mėn. pasienio sargybinių sužeistas ir areštuotas, sugebėjo pabėgti. 1901 m. lapkričio 26 d. sulaikytas prie Rumokų (Vilkaviškio r.). Per kratą rado drabužiuose paslėptus 25 spaudinius. Kardomasis areštas taikytas Vilkaviškyje, Marijampolėje, Kalvarijoje. Nuo 1901 m. gegužės mėn. Kalvarijos kalėjime ėmė vaidinti išprotėjusį. Išvežtas į Tvorkų psichiatrijos ligoninę netoli Varšuvos. Pripažintas nepagydomu ligoniu ir grąžintas į Suvalkus. 1902-05-01 d. paleistas iš kalėjimo. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, į Lietuvą gabeno revoliucinę spaudą ir ginklus. Nuo 1931 m. gruodžio 1 d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija. Mirė Kalvarijoje, Marijampolės r.

Jonas Kasparevičius
Gimė 1939-05-01, Išdagų k.

Jonas Kasparevičius – radiotechnikos inžinierius, technikos mokslų daktaras. Mokslo sritis – medicinos prietaisų konstravimas ir gamyba. Dirbo Kauno radijo matavimo technikos institute. Dalyvauja Kauno zanavykų veikloje.

Romanas Kasperavičius (Kasponis)
Gimė 1939-04-23, Vaitiekupių k.
Mirė 1972-12-03

1944 m. R. Kasperavičius atsidūrė Vokietijoje, Diepholzo lietuvių pabėgėlių stovykloje. Ten baigė pradinę mokyklą, mokėsi gimnazijoje. 1950 m. atvyko į Klivlendą (JAV), čia 1956 m. baigė benediktinų gimnaziją. Tais pačiais metais išvyko į Romą rengtis kunigystei. Baigęs teologijos mokslus, 1964-03-14 įšventintas į kunigus. Kunigavo Šv. Jurgio parapijoje Shenendoah, Pa. 1966 m. Romoje studijavo sociologijos mokslus, 1969 m. dirbo Los Andželo lietuvių Šv. Kazimiero parapijoje. Aktyviai dirbo su skautais, ateitininkais, vadovavo šeštadieninei lietuvių mokyklai.
1972 m. gruodžio 3 d. naktį žuvo autokatastrofoje Los Andželo greitkelyje. Palaikai pervežti ir palaidoti Klivlendo Kalvarijos kapinėse.

Pranas Kuraitis
Gimė 1883-07-04, Pavasijų k.

Pradinę mokyklą baigė Naumiestyje, po to mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1907 m. baigė Seinų kunigų seminariją, kunigu įšventintas 1907 m. sausio 5 d. Studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1909 m. įgydamas teologijos magistro laipsnį. 1909–1911 m. studijavo Leveno (Belgija) universitete. Mirė 1964 m.

Adolfas Lapinskas
Gimė 1844-10-29, Sintautai
Mirė 1909-07-05

Mokėsi tėvo vadovaujamoje Sintautų pradinėje mokykloje, Marijampolės progimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1868 m. Vikaravo Lomžoje, Raigarde, Tikocine, klebonavo Liubotine ir Račkose. Prof. Jamialkovskio paragintas, kaip ir kiti klierikai, jis užrašinėjo Suvalkų Kalvarijos krašto dainas (jų užrašė per 150), gražiai sutvarkė šį rinkinį. Rusų valdžiai neleidus spausdinti rinkinio lotyniškomis raidėmis, rankraštis dingo. Dingo ir jo sukurtas eilėraščių rinkinys „Garsas jaunystės“, pasirašytas Lauro Šekšnapelvio slapyvardžiu. Mirė Račkose (Suvalkų apskritis), ten ir palaidotas.

Pranas Lingys
Gimė 1904-06-17, Veršių k.
Mirė 1975-08-23

Pranas Lingys, pasimokęs Švediškių pradinėje mokykloje, nuo 1918 m. mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Buvo ateitininkas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje kultūrinėje veikloje, rinko tautosaką, ypač daug jos užrašė iš savo močiutės. Baigęs gimnaziją, 1925–1929 m. mokėsi Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, studijavo filosofiją ir lietuvių literatūrą, rengėsi tapti gimnazijos mokytoju. 1931 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, ją baigęs, 1934-06-17 įšventintas kunigu. Buvo Pakuonio klebonas. Mirė Kaune, palaidotas gimtosios Sintautų parapijos kapinėse.

Juozas Lingys
Gimė 1919-01-01, Gyliškių k.
Mirė 1984-12-16

Choreografas, Vilniaus konservatorijos profesorius Juozas Lingys gimė ūkininkų šeimoje. Baigęs Šakių „Žiburio“ gimnaziją, studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, Klaipėdos konservatorijoje. Kūrė ir išleido knygų apie lietuvių liaudies šokius. Mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Antanas Lingys
Gimė 1869-05-23, Pikžirnių k.

Antanas Lingys – gydytojas, vertėjas, prozininkas. Baigė Maskvos universitetą. Dirbo Rusijoje, Marijampolėje. A.Veliuoniškio slapyvardžiu paskelbė apysaką „Namų sūdas“ (1892), „Kas kaltas?“ (1894), L. Tolstojaus pjesės „Pirmutinis degtinės varytojas“ vertimą (1892). Mirė 1900 m. vasarą Samsoniškiuose (Vilkaviškio r.).

Jonas Mačiulaitis
Gimė 1899-06-12, Jundilų k.

Jonas Mačiulaitis – Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos kariuomenės štabo pulkininkas leitenantas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Iki išformavimo 1923 m. ėjo Vietinės kariuomenės brigados vado pareigas.1922 m. išėjęs į atsargą, dirbo Šakiuose ir Jurbarke kooperatyvų vedėju, vėliau – Sintautų pieninėje. Pasitraukė į Vakarus. 1949 m. atvyko į Kanadą.

Augustinas Neverauskas
Gimė 1887-07-09, Išdagų k.
Mirė 1964-05-05

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1903–1908 m. – Seinų kunigų seminarijoje, 1909–1912 m. – Friburge (Šveicarija), kur gavo teologijos licenciato laipsnį. Kunigu įšventintas 1910-07-17. 1913–1919 m. dirbo sielovados darbą lenkiškose parapijose, 1919–1920 m. vikaravo Meteliuose. 1921–1929 m. kunigų seminarijos Gižuose profesorius. 1929–1943 m. buvo Marijampolės berniukų ir mergaičių gimnazijos ir Mokytojų seminarijos kapelionas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, 1951 m. atvyko į JAV ir apsistojo prie Šv. Kryžiaus bažnyčios Čikagoje. Palaidotas Čikagoje.

Kęstutis Orentas
Gimė 1939-03-15, Sintautai

1958 m. baigė Sintautų vidurinę mokyklą, po to – Vilniaus pedagoginį institutą. Daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, penkiskart Sovietų Sąjungos čempionas. 1964 m. pasiekė geriausią pasaulio žiemos sezono rezultatą (5000 metrų nubėgo per 14:05,4), Tokijo olimpiados dalyvis.

Juozas Pavalkis
Gimė 1914-10-22, Skaisgirių k.
Mirė 1949-05-10

Poetas. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, mokytojavo Šakiuose. Mirė Romainiuose, palaidotas Sintautų kapinėse. Po mirties išleistas jo eilėraščių rinkinys „Baltu žiedu baltos obelies“.

Antanas Piečiukaitis
Gimė 1929-07-25, Vilkeliškių k.
Mirė 1988-06-29

Antanas Piečiukaitis – pedagogas, kalbininkas, gamtos mokslų žinovas, istorikas, metodininkas, psichologas, filosofas. Baigęs vidurinę mokyklą Šakiuose, nuo 1956 m. Kidulių vidurinėje mokykloje buvo vokiečių kalbos mokytojas, vėliau – direktoriaus pavaduotojas ir direktorius. Nuo 1984 m. Mokytojų tobulinimosi institute ėjo Filosofijos katedros vyr. dėstytojo pareigas, buvo „Žinijos“ draugijos lektorius.

Jonas Pikčilingis
Gimė 1889-01-13, Kiaulupių k.

Teisininkas Jonas Pikčilingis, 1927 m. baigęs Kauno universitetą, dirbo Seime, Kauno apygardos teisme. Nuo 1932 m. buvo Kauno m. viceburmistras, nuo 1934 m. – Valstybės tarybos narys. Rašė į „Varpą“ ir kitur įvairiais savivaldybių klausimais.

Pranas Povilaitis
Gimė 1924-12-08, Valakbūdžio k.

Mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo istoriją ir vokiečių kalbą. Studijas baigė JAV. Dirbo pieno indrustrijos įmonėje Čikagoje, buvo vienas iš 7 bendrovės direktorių. Pasaulinio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorius.

Andrius Povilaitis
Gimė 0000-00-00, Šunkarių k.

1869 m. gimė kunigas Andrius POVILAITIS (Antanas). Jo tėvas J. Povilaitis buvo stambus ūkininkas, knygnešys, artimai bendravo su V. Kudirka. Kunigu įšventintas 1892 m. Dirbo Vilkaviškio ir Alvito bažnyčiose. Bendravo su pusbroliu Juozu Rauba, kuris ūkininkavo Pusdešrių kaime. Mirė 1947 m.

Adomas Simonas Povilaitis
Gimė 1869-11-21,
Mirė 1948-03-05

Prelatas Adomas Simonas Povilaitis gimė Sintautų parapijoje. Kaimas tiksliai nežinomas. Kunigu įšventintas 1892-12-28. Buvo Vilkaviškio parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bandė pasitraukti į Vakarus, tačiau nespėjo, iš Rytprūsių buvo sugrąžintas į Lietuvą. Palaidotas Barzdų bažnyčios šventoriuje.

Vincas Rubikas
Gimė 1869-10-12, Skaisgirių k.
Mirė 1927-04-10

Mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. Baigė Lucko Žitomiro kunigų seminariją, 1893 m. buvo įšventintas į kunigus. Dvejus metus vikaravo Dubne, trejus metus – Aleksandravoje ir apie 24 metus – Ukrainos Palūnuose. Buvo persekiojamas caro žandarų. Bolševikų pasmerktas sušaudyti, tačiau lietuvio teisėjo įspėtas išvengė mirties. Rašė eilėraščius, kupinus Lietuvos meilės ir ilgesio. 1925 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Pilviškių, Slabadų, Žvirgždaičių parapijose. Surinko daug vertingų lietuviškų knygų, jas paaukojo Kauno Vytauto Didžiojo universitetui. Mirė Kaune, ten ir palaidotas.

Jonas Rūgys
Gimė 1901-01-27, Rūgių k.
Mirė 1974-06-08

Jonas Rūgys kunigu įšventintas 1927-06-05. Klebonavo Paežeriuose, rūpinosi bažnyčios statyba, tačiau sutrukdė prasidėjęs karas. Sovietiniais metais nebaigta bažnyčia buvo paversta sandėliu. Dirbo Garliavos dekanate, buvo altaristas Šilalėje. Mirė Šilalėje, ten ir palaidotas.

Juozas Sakalas-Sakalauskas
Gimė 1896-12-14, Vilkeliškių k.
Mirė 1984-03-14

Mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, bandė rašyti eilėraščius. Pranas Jucaitis prisiminimuose apie Sintautus rašė: „Aš atsimenu, kai Sintautų bažnyčia degė 1907 metais, vasarai baigiantis. ... Mokinys, vėliaus istorijos daktaras bei poetas Juozas Sakalauskas savo pirmaisiais eilėraščiais labai įspūdingai aprašė tą Sintautų bažnyčios gaisrą“ (Jucaitis P. Iš tėviškės, Sintautų ir Zanavykijos padangės//Zanavykija. Čikaga.1979. T.2. P.104-106). Gimnaziją baigė 1917 m. Voroneže, studijavo Berlyno universitete, 1924 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1924–1925 m. buvo Seimo narys, Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, Klaipėdos gubernatūros patarėjas. Buvo įvairių Lietuvos derybinių delegacijų sekretorius, pirmininkas. 1932 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu. Karui baigiantis, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, apsigyveno Miunchene. Dirbo įvairų švietėjišką darbą lietuvių stovyklose, „Amerikos balso“ redakcijoje.
Bendradarbiavo lietuvių spaudoje, išleido eilėraščių rinkinį „Padangėse“ (1921), knygą „Saulėtekio skrydis“ (1966). Mirė Miunchene (Vokietija).

Pranas Sederevičius
Gimė 1905-10-29, Duobiškių k.
Mirė 1979-06-07

Pranas Sederevičius nuo mažens dirbo pas ūkininkus, todėl nelankė mokyklos. Bepiemenaudamas pradėjo drožinėti, vėliau ėmė tapyti, lipdyti. 1951 m. pasistatė namą Kudirkos Naumiestyje, čia davė valią savo kūrybai. Visas kiemas prisipildė milžiniško dydžio arklių skulptūrų, įžymių žmonių biustų, kitų kūrinių. Skulptorius sukūrė Vinco Kudirkos, poeto Prano Vaičaičio, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, poeto Maironio, lakūnų Dariaus ir Girėno biustus. Pasižiūrėti į šią labai savotišką kompoziciją atvyksta net iš užsienio. Keli P. Sederevičiaus tapyti paveikslai (daugiausiai žirgų tematika) perduoti Anykščių „Arklio“ muziejui. Mirė 1979 m. birželio 7 d. Kudirkos Naumiestyje, ten ir palaidotas.

Rolandas Skaisgirys
Gimė 1969-02-19, Šakiai

Rolandas Skaisgirys – krepšininkas, TV prodiuseris, „Videometros“ savininkas. Krepšininko karjerą pradėjęs 1994 m. Alytaus „Savy“, vėliau žaidė Vilniaus „Sakalų“, „Statybos“, (vėliau tapusi „Lietuvos rytu“), Kauno „TOPO centras–Atletas“ komandose, o karjerą pabaigė Prienų „Rūdupio“ komandoje 2007 m. 1998 m. – LKAL čempionas, 1999 m. – LKL bronzos laimėtojas, 2003 – Pasaulio gatvės 3 x 3 čempionas. Sporto nepamiršo – šiuo metu yra futbolo klubo „Vilniaus Prelegentai“ narys. Klubas žaidžia Sekmadienio futbolo lygoje. Kaip pats sako, nuo vaikystės „žiauriai mėgęs televiziją, serialus ir kino filmus“, tapo TV prodiuseriu. Vienas sėkmingiausių jo projektų yra teleserialas „Nekviesta meilė“. Naujausi darbai – „Garbės kuopa“ ir „Neskubėk gyventi“. 2009 m. pasirodys du nauji filmai: „Nemylimi“ ir „Moterų gatvė“. Šiuo metu Rolandas studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos IV kurse. Sintautuose iš giminaičių paveldėtuose namuose kuria savo kultūros ir poilsio kampelį.

Elena Spurgaitė
Gimė 1924-08-18, Šunkarių k.
Mirė 1974-04-02

Baigė Kauno medicinos institutą, gydytojavo Kazlų Rūdoje. Išleido prozos knygų vaikams. Jos pasakose būdinga metaforika kalbama apie atsakomybę, pagalbą kovojantiems su blogio jėgomis (Kiaunės dvaro nebėra, 1958), apie draugiškumą ir meilę silpnesniam (Žaliapūkė, Ligonėliai, abi 1959), supažindinama su gamta ir gyvūnija (Jūreivis Baltrukas, 1969). Mirė Jūrėje (tuomet Marijampolės r.), palaidota Kaune.

Antanas Šukys
Gimė 1899-08-08, Vilkeliškių k.
Mirė 1985-10-18

Antanas Šukys – Lietuvos kariuomenės savanoris, memuarų autorius. 1919 m. sausio 23 d. stojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Baigė karo mokyklą, kur įgijo viršilos laipsnį. Iš kariuomenės pasitraukė 1921 m. Gyveno ir dirbo Klaipėdoje, Kudirkos Naumiestyje, Kaune, Šakiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvendamas Anglijoje, išleido atsiminimų knygą „Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai“. 1966 m. nuvyko į Kanadą. Dalyvavo lietuvių veikloje. Mirė Katerinos mieste. Palaidotas Šv. Jono lietuvių kapinėse Mičigane, JAV.

Antanas Tatarė
Gimė 1805-05-17, Rygiškių k.
Mirė 1889-12-25

Kunigas, rašytojas, švietėjas. Gimė Rygiškiuose, Griškabūdžio valsčiuje, Totoraičių (Totorių) šeimoje. Baigęs Vladislavovo (Naumiesčio) pradinę mokyklą, mokėsi Seinų vaivadijos aukštesniojoje mokykloje, ten baigė 4 klases, vėliau 1862 m. įstojo ir baigė Seinų dvasinę seminariją. Kunigavo Ilguvoje, Lukšiuose, Sintautuose, kur steigė mokyklas ir mokytojavo. Sintautuose gražino bažnyčią, pastatydino parapijos pastatus. Rašė religinio ir pasaulietinio turinio knygas. Po 1863 m. sukilimo ištremtas į Penzos guberniją. Po tremties gyveno Lomžoje (Lenkija). Išleido pasakėčių ir apsakymų knygą „Pamokslai išminties ir teisybės“ (1851). Rankraščiuose liko jo apsakymų rinkinys „Pamokslai gražių žmonių“ (išleista 1900). Beveik pilnas raštų leidinys pasirodė Vilniuje 1987 m. „Pamokslai išminties ir teisybės“. Jo gimtojoje sodyboje Rygiškių kaime 1979–1995 m. veikė muziejėlis, kurio eksponatai vėliau perkelti į Sintautus. Mirė Lomžoje.

Antanas Tumosa
Gimė 1909-11-19, Pavilktinių k.

1929 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, 1937 m. – VDU Technikos fakulteto Mechanikos skyrių. Dirbo Prahoje, Ginklų gamybos priežiūros skyriuje. 1941 grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas degtukų fabriko direktoriumi, 1943 m. paskirtas į Lietuvos ūkio rūmų skyrių. Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo JAV.

Antanas Uogintas
Gimė 1878-04-11, Išdagų k.
Mirė 1964-03-20

Baigė Marijampolės gimnaziją ir Seinų kunigų seminariją, priklausė slaptai lietuvių klierikų organizacijai „Šaltinis“. Kunigo šventimus gavo 1905-09-21. Vikaravo Lankeliškiuose, kitose vietose, vėliau buvo Marijampolės mergaičių progimnazijos kapelionas. Po Pirmojo pasaulinio karo pastoracinį darbą dirbo Gižuose, kur laikinai buvo įsikūrusi Seinų kunigų seminarija. Vėliau klebonavo Gražiškiuose. Mirė 1964 m. kovo 20 d. Gražiškiuose, palaidotas pirmosios Gražiškių bažnyčios vietoje, ten kur stovėjo didysis altorius.

Vaclovas Vaičiūnas
Gimė 1909-07-07, Skaisgirių k.

Baigė Vilkaviškio kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1934-06-17. Vikaravo Simne. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vėliau persikėlė į Kolumbiją, dirbo Bogotoje, čia 1983 m. mirė.

Arvydas Vaičiūnas
Gimė 1959-06-28, Skaisgirių k.

1977 m. Arvydas Vaičiūnas baigė Griškabūdžio vid. mokyklą. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo lietuvių k. ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. Nuo 1983 m. Sintautų vid. mokyklos mokytojas, nuo 1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje, leido laikrastį „Žiburys“ (1988-11-10 – 1990-12-19), kurio išėjo 44 numeriai. 1990–1995 m. Buvo Šakių rajono tarybos deputatas. P. Vaičaičio draugijos vicepirmininkas.

Rimaldas Vikšraitis
Gimė 1954-03-18, Sintautai

1961–1963 m. mokėsi Turčinų pradinėje mokykloje, 1963–1965 m. – Valakbūdyje, 1966–1970 m. laikotarpiu – Siesaretėnų aštuonmetėje mokykloje. 1970 m. pradėjo lankyti Sintautų vidurinę mokyklą, kurią baigė 1973 m. 1973–1975 m. mokėsi Vilniuje, baigė 47-ąją technikos mokyklą, kur įgijo fotografo specialybę. Dešimt metų dirbo Šakių fotoateljė fotografu. Nuo 1985 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1997 m. jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos FIAP (The internacional Federacion of Photographe Art) fotografo menininko vardas. Gyvena Kudirkos Naumiestyje.

Angelė Vyšniauskaitė
Gimė 1919-05-16, Skriaudžių k.
Mirė 2006-07-09

Apie 1925 m. persikėlė į Gudaičius, Žvirgždaičių vls. Apie 1929 m. apsigyveno Sintautų valsčiaus Kirmiškių kaime. Mokėsi Sintautuose, Šakiuose. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1948 m. dirbo Istorijos institute. Habilituota mokslų daktarė. Tyrinėjo Lietuvos etnografijos istoriją. Paskelbė darbus: „Lietuvių etnografijos bruožai“ (1964), „Lietuvių šeimos tradicijos“ (1967), „Lietuvos valstiečių linininkystė“ (1977), „Lietuvio namai“ (1999) ir kt. 1998 m. – J. Basanavičiaus premijos laureatė. Mirė Vilniuje, palaidota Skriaudžiuose.

Antanas Žievys
Gimė 1886-02-11, Kuodžių k.
Mirė 1949-08-30

Baigęs Naumiesčio pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kur baigė 4 klases. 1902–1908 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, dėl jauno amžiaus 1908 m. gavo tik diakono šventinimus, po metų įšventintas į kunigus Varšuvoje. 1909–1911 m. buvo vikaras Ilguvoje, nuo 1912 m. – Račkuose (Lenkija), vėliau perkeltas į Rydrecą (Lenkija). Žinoma, kad 1932 m. iš Rydreco vienintelį kartą buvo atvažiavęs į gimtinę.
Nuo 1934 m. – Punsko (Lenkija) klebonas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas. Po Antrojo pasaulinio karo buvo persekiojamas už pažangias pažiūras. Nesutarė ir su bažnytine valdžia, priešinosi Lomžos vyskupijos kurijos nurodymui panaikinti Punsko bažnyčioje lietuviškas pamaldas. Tik jo pastangomis pamaldos Punske iki 1948 m. buvo laikomos ir lietuviškai. Jaunystėje buvo aktyvus „Šaltinio“ bendradarbis ir rėmėjas. Mirė Punske (Lenkija), ten ir palaidotas.