Technikos mokslų daktaras, radiotechnikas inžinierius Jonas Kasparevičius gimė 1939 m. gegužės 1 d. Išdaguose, Sintautų valsčiuje. Mokėsi Vaitiekupių pradinėje ir Sintautų septynmetėje mokyklose. Ją baigęs 1953 m. pradėjo mokytis Šakių darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. Dienomis dirbo kolūkyje. Baigęs 10 klasę, perėjo į dieninę mokyklą, nes norėjo geriau pasiruošti egzaminams į aukštąją mokyklą. Nors ir išlaikęs egzaminus į Veterinarijos akademiją, neturėdamas darbo stažo ir komjaunimo bilieto, turėjo grįžti namo. Tarnaudamas tarybinėje armijoje įsigijo radijo telegrafisto specialybę. Gavo pagyrimo raštų, todėl 1961 m., kaip pavyzdingą karį, išleido stoti į aukštąją – jis tapo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto studentu. Trečiame kurse perėjo į vakarinį skyrių ir pradėjo dirbti Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute. 1967 m. baigė KPI ir gavo radijo inžinieriaus diplomą. Institute Medicininės radioelektroninės technikos skyriuje dirbo nuo 1964 iki 1992 m. Greta tiesioginio pagrindinio darbo mėgo konstruoti įvairius medicininės elektronikos prietaisus ir monitorines sistemas, jam teko dirbti mokslinį tiriamąjį darbą, t.y. rašyti straipsnius moksliniams techniniams žurnalams, skaityti pranešimus mokslinėse konferencijose, vadovauti Kauno politechnikos insttituto bei Kauno politechnikumo studentams ruošiant diplominius darbus, juos recenzuoti.

Visą laiką palaikė glaudžius ryšius ir vykdė bendrus darbus su Kauno medicinos instituto biofizikais bei medikais. Su neurochirurgais kūrė naują kompleksinio tyrimo metodą, suteikiantį galimybę nustatyti stochatinius ryšius tarp galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir bioelektroninio aktyvumo, taip pat centrinės ir periferinės kraujotakos priklausomybę. 1977 m. įstojo į Kauno medicinos instituto neakivaizdinę aspirantūrą – biofizikos specialybę. Čia įgytas žinias sėkmingai panaudojo kuriant sudėtingas monitorines sistemas operacinėms ir intensyvios terapijos palatoms. Tekdavo važinėti į komandiruotes Maskvoje, Peterburge, Kijeve, Novosibirske, skaityti užsienio mokslininkų darbus, tobulinti vokiečių ir anglų kalbos žinias. Susipažino su aplankytų miestų įžymybėmis, muziejais, teatrais, o humanitariniai dalykai, kultūra, menas, literatūra visada labiau patiko už techninius. Jonas niekada nebuvo abejingas ir visuomeniniam darbui, nors niekad nesiveržė į viešas tribūnas, mieliau diskutuodavo bendraminčių būrelyje, aptardavo naujausius spektaklius ar literatūros kūrinius, ypač viešai nepropoguojamus.

1989–1990 m., keičiantis buvusio mokslinio tyrimo instituto struktūrai, susikūrė bendra Lietuvos ir JAV įmonė „Medical Technologies LBI“, kuri užsiėmė stomatologijos ir medicinos aparatūros gamyba bei prekyba, todėl 1992 m. perėjo ten dirbti.

Atgimimo laikotarpiu J. Kasparevičius iš karto įsijungė į Sąjūdžio veiklą – iš pradžių Kauno medicinos institute, po to, susikūrus Sąjūdžio grupei, dalyvavo jos darbe. Čia iš tiesų darbų buvo kalnai, nes iki tol ne tik visa dokumentacija buvo ruošiama rusų kalba, bet ir visuose susirinkimuose, posėdžiuose, pasitarimuose taip pat buvo kalbama rusiškai. Lietuvių kalbai suteikus valstybinės kalbos statusą, viskas iš esmės turėjo keistis ir institute. Daugelis net vadovaujančių darbuotojų visai nemokėjo lietuvių kalbos, kildavo daugybė klausimų dėl įvairių techninių terminų vartojimo, pareigybinių instrukcijų ir daugelio kitų dalykų. Todėl organizavo lietuvių kalbos kursus kitataučiams, ruošė kalbos valandėles per instituto radijo mazgą, leido biuletenį „Gimtoji kalba“, kuriame buvo pateikti įvairūs terminai ir posakiai, vartotini žinybinėse instrukcijose ir techninėje dokumentacijoje, įrengė stendus kalbos klausimais, dalyvavo respublikinėje Lietuvių kalbos draugijos veikloje. Be to, dalyvavo Kauno miesto sąjūdžio veikloje, vyskupo M. Valančiaus blaivybės draugijoje, Zanavykų veikloje.

Šiuo metu mokslininkas renka medžiagą apie atskirus žymesnius zanavykų žmones, palaiko ryšį su kai kuriais senaisiais išeiviais iš Lietuvos, šiuo metu gyvenančiais užsienyje, bendradarbiauja su Čikagoje leidžiamu dienraščiu „Draugas“, sudarė savo šeimos genealoginį medį, gilina anglų kalbos žinias, renka informaciją apie Išdagų kaimo gyventojus.

J. Kasparevičius yra gimtojo žodžio bičiulių „Aidija“ narys. Nors gyvena Kaune, bet į visus susirinkimus atvyksta, yra aktyviausias narys. Jis rūpinasi išvykomis į teatrą, fotografijose įamžina „Aidijos“ veiklą, prisideda prie renginių organizavimo.

M. Puodžiukaitienė