Antanas Piečiukaitis buvusių bendradarbių prisiminimuose
Antanas Piečiukaitis gimė 1929 m. liepos 25 d. Vilkeliškiuose, Sintautų vls. Baigęs vidurinę mokyklą Šakiuose, nuo 1956 m. dirbo Kidulių vid. mokykloje vokiečių kalbos mokytoju. Vėliau buvo mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir direktorius. Kidulių pagrindinei mokyklai vadovavo nuo 1963 iki 1984 m. Nuo 1959 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute vokiečių kalbą ir literatūrą. 1984 m. buvo pakviestas į Mokytojų tobulinimosi institutą eiti Filosofijos katedros vyr. dėstytojo pareigas. Tyrinėjo J. Šliūpo biografiją. Skaitė paskaitas „Žinijos“ draugijoje. Mirė 1988 m. birželio 29 d. Palaidotas Kiduliuose.
Dirbdamas Kidulių vidurinės mokyklos direktoriumi buvo vertinamas kaip aukščiausios kvalifikacijos vokiečių kalbos mokytojas ir puikus mokyklos vadovas, pasižymėjęs tolerancija, geranoriškumu, reiklumu. Buvo labai gerbiamas už mokėjimą bendrauti su mokiniais, mokytojais ir mokinių tėvais.
Jo erudicija buvo labai plati: buvo puikus kalbininkas, gamtos mokslų žinovas, istorikas, metodininkas, psichologas, filosofas.
A. Piečiukaitis daug dėmesio skyrė ne tik mokinių žinioms ir įgūdžiams lavinti, bet ir darbiniam bei doriniam mokinių auklėjimui. Jis buvo reiklus sau ir to reikalavo iš mokytojų bei mokinių. Kiekvienas mokytojas galėjo tikėtis iš jo visapusiškos metodinės ir moralinės paramos.
Įsiklausydavo į kitų mokytojų, aptarnaujančiojo personalo ir mokinių pareikštą nuomonę. Net į mokinius kreipdavosi žodeliu „Jūs“. Visada buvo punktualus. Buvo nepakantus apkalboms ir intrigoms, dėl to viešai reikšdavo pastabas. Siekė, kad mokytojus gerbtų bendruomenė. Skatino mokytojus daug skaityti, keliauti, domėtis visuomeniniu gyvenimu, plėsti akiratį, neužsidaryti savo siaurame asmeniniame pasaulyje.
Už tokio mokyklos vadovo pečių mokykla visais laikais jautėsi saugi ir apginta. Miestelio bendruomenė labai gerbė Antaną Piečiukaitį ir atidžiai įsiklausydavo į jo nuomonę.
Tai buvo tikras Kidulių miestelio šviesuolis.
Kidulių mokyklos mokytojų atmintyje A. Piečiukaitis išliko kaip draugiška, tobulėjanti, siekianti žinių asmenybė, skatinanti pedagogų kolektyvą tobulėti, mokanti uždegti kūrybiniam darbui. Jis buvo pagarbus mokytojams, nuotaikingas, inteligentiškas.
Papasakojo A. Kviečiūnienė, Z. Abraitienė, A. Šventoraitienė. Parengė N. Ūsienė