Lapkričio 2 d. sukanka 110 metų, kai Pavilktinių kaime, Sintautų valsčiuje, gimė Justinas Juodaitis, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius, vyskupijos valdytojas, kanauninkas, politinis kalinys. Buvo vyskupo Justino Staugaičio (gimusio Žvirgždaičių valsčiuje, Tupikų kaime), sesers Petronėlės Juodaitienės sūnus. 1909–1913 m. mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, po to – Vilkaviškio gimnazijoje, kurios 5 klasę 1915 m. baigė Voroneže. Kunigų seminariją baigė Gižuose, 1923 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Aukštojoje Panemunėje. 1926 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, 1927–1931 m. buvo Telšių kunigų seminarijos dėstytojas ir dvasios vadovas. 1931–1933 m. studijavo Romoje ir apgynė teologijos daktaro laipsnį Seinų kunigų seminarijoje. Romoje apgynė teologijos daktaro disertaciją. Nuo 1926 m. gyveno Telšiuose. 1933–1946 m. vėl dėstė Telšių kunigų seminarijoje, 1941–1943 m. buvo inspektorius, nuo 1943 m. – rektorius. 1946 m. komunistinei valdžiai suėmus vyskupą P. Ramanauską, kanauninkas J. Juodaitis buvo Telšių vyskupijos valdytojas. Sovietams okupavus Lietuvą, bažnyčių ir kunigų veikla Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo ribojama. 1946–1961 m. sovietinė valdžia trukdė normaliam Telšių vyskupijos darbui, todėl vyskupija valdyta kapitulinio vikaro teisėmis. Pirmuoju vyskupijos valdytoju tokiomis sąlygomis dirbo J. Juodaitis (suimtas 1949 m. ir ištremtas į Sibirą).

Vienaip ar kitaip J. Juodaičio gyvenimas susijęs su bolševikine ir fašistine okupacijomis. Kanauninkas padėjo ir iš Hitlerio užimtos Klaipėdos plūstantiems pabėgėliams, ir nuo vokiečių besitraukiantiems rusų kareiviams, ir persekiojamiems žydams bei tarybiniams aktyvistams, partizanams, persekiojamiems kunigams. Jis mylėjo visus žmones vienodai, prieš Dievą jam buvo visi lygūs. Tačiau po karo bet kokia kanauninko veikla buvo vertinama kaip antitarybinė. J. Juodaitį nuožmiai persekiojo KGB pareigūnai. Persekiojo provokacijomis, šantažu, kol galop suėmė ir nuteisė kalėti lageriuose.

Po kaltinimų, grasinimų, tardymų J. Juodaitis 1945 m. rugpjūčio 26 d. buvo įformintas NKGB agentu ir jam suteiktas Telšiškio slapyvardis. Formaliai šis faktas lyg ir meta didžiulę dėmę kanauninko biografijoje. Tačiau NKGB archyvai sako ką kita. Saugumiečiams iš kanauninko pranešimų nebuvo jokios naudos. Per penkerius metus nuo užverbavimo jis parašė 8 visiškai neturinčius jokios operatyvinės reikšmės pranešimus. J. Juodaitis stengėsi nieko neįskųsti, nesukompromituoti, vengdavo provokacijų. Čekistams nebeliko nieko kito, kaip kaupti kompromituojančią medžiagą apie J. Juodaitį, siekiant jį arba priversti realiai bendradarbiauti, arba susidoroti. Išlikę keleto agentų, sekusių J. Juodaitį, pranešimai leidžia teigti, jog kanauninkas nebuvo lojalus sovietų valdžiai. Kanauninkas kaltintas ir saugumo ieškomų kunigų slėpimu. J. Juodaitį suėmė 1949 m. gruodžio 20 d. Jį išvežė į Vilnių, o čia suimtąjį tardė KGB papulkininkis Čelnokovas. Kanauninkui sunku buvo paneigti, jog padėjo slapstytis ieškomiems kunigams, nes kai kurie jau buvo suimti ir prisipažinę. Beje, kai kurių kunigų parodymai J. Juodaičiui labai pakenkė. Ypač jam pakenkė Telšių katedros varpininko Orlausko parodymai. Iš tardymo protokolų medžiagos matyti, kad J. Juodaitis nieko neišdavė. 1950 m. rugsėjo 6 d. KGB Ypatingasis pasitarimas paskyrė J. Juodaičiui 25 metų bausmę. Kanauninką išvežė į Mordovijos Dubravlagą. Į Lietuvą, kai jam buvo sutrumpinta bausmė, bet kaltinimas nepanaikintas, J. Juodaitis grįžo 1957 m.

Į Lietuvos XX a. bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą) buvo įrašyta ir 114 tikėjimo liudytojų iš Lietuvos, gyvybės kaina paliudijusių ištikimybę Evangelijai. Tarp jų ir kunigas Justinas Juodaitis. Tiems, kam teko su juo bendrauti, jį prisiminė kaip nuoširdų, didelės kultūros, doros žmogų. Jo pėdos išvaikščiojo ir mūsų Sintautų miestelio, aplinkinių kaimų, Žvirgždaičių valsčiaus Tupikų kaimo žemes, kiekvienam surado šiltą žodį, kai kuriems į rankas įspraudė ir litą.

Prelatui Justinui Juodaičiui teko dalia Telšių vyskupiją valdyti sunkiais sovietinio pokario metais ir apie tai liudija išleista knyga (Prel. Justinas Juodaitis, Praeities šešėliai. Atsiminimai. Parengė vysk. dr. Jonas Boruta SJ, dr. Elena Neniškytė, Vilnius: LKMA, 2006, 199 p.)

Raimondas Daniliauskas