Sintautai.lt - Sintautų akademija

2008-04-16
Kviečiame į Pranaičių šeimos paminėjimą balandžio 20 d. Griškabūdyje

Visiems, kas domisi zanavykų krašto praeitimi ir jo iškiliomis asmenybėmis

Istorinis klubas „Prūsa“, Viešoji įstaiga Sintautų akademija ir Griškabūdžio kultūros centras kviečia 2008 04 20 dieną dalyvauti iškilios, bet nepelnytai primirštos zanavykų krašto Pranaičių šeimos paminėjime Griškabūdyje. Paminėjimas prasidės 12 val. šv. Mišiomis Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, o paskui, padėjus gėlių ant Griškabūdyje palaidoto Petro Juozo Pranaičio kapo, 13 valandą Griškabūdžio kultūros centre įvyks Pranaičių šeimos paminėjimas. Pranešimą „Teologas, mokslininkas, keliautojas prof. Justinas Bonaventūra Pranaitis“ skaitys kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, „Julija Pranaitytė ir Petras Juozas Pranaitis“ – istorinio klubo „Prūsa“ pirmininkė, dr. Milda Janiūnaitė, apie su Pranaičiais susijusius Grincevičius pranešime „Beatričė Grincevičiūtė – kultūros vertybių puoselėtoja“ pasakos Beatričės Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Laima Žukauskaitė. Paminėjimas baigsis diskusija apie Pranaičių šeimos ir zanavykų kultūros ryšius bei jų reikšmę.
Renginyje muzikuos tarptautinių konkursų laureatas pianistas Andrius Vasiliauskas.

Renginio rėmėjai – Griškabūdžio seniūnija ir Viešoji įstaiga Sintautų akademija.
Informaciniai rėmėjai – Šakių rajono laikraščiai „Draugas“ ir „“Valsčius“,

Broliai Pranaičiai

Kunigas, Turkestano misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis iš Panenupių, profesorius Justinas Bonaventūra Pranaitis gimė 1861 m. liepos 27 d. Griškabūdžio parapijoje Panenupių kaime, baigė Seinų kunigų seminariją ir toliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje. Tik ją pabaigęs Akademijos hebraistikos profesoriaus Danieliaus Chwolsono buvop pripažintas geriausiu hebraistikos studentu, ir pats pradėjo vadovauti Hebrajų kalbos katedrai. Būdamas 29-erių buvo paskirtas Petrapilio akademijos dvasios vadovu, o po metų – Akademijos prefektu. Metus praleidęs tremtyje Tverėje už kovas prieš rusinimą, išvyko į Turkestaną. Grįžęs ne tik dėstė Petrapilio dvasinėje akademijoje, bet dar įsteigė prieglaudą, kur vargonininku pasikvietė Miką Petrauską, bei vienas pirmųjų Petrapilyje pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai.
1898 metais pats pasisiūlė vykti sielovados darbui į Taškentą, kur tuomet gyveno nemažai lietuvių, latvių, lenkų, italų, prancūzų ir vokiečių katalikų. Mokėdamas šešias kalbas, 1900 m. išvyko į Turkestaną. Čia statė bažnyčias Taškente, Samarkande, Ašchabade, Kizil-Arvate, Margelane, pastatė ir įrengė daug koplyčių, rašė į lietuvišką spaudą, steigė labdaros bei dramos draugijas, bibliotekas, o po lietuvių spaudos atgavimo 1904 metais išleido pirmąjį Rusijoje lietuvišką leidinį „Atsišaukimas".
Už 6 000 kilometrų nuo Lietuvos Jo jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo kunigai ir vyskupai, Vidurio Azijos šalių Katalikų Bažnyčios vadovai, Azijos vyskupų konferencijų federacijos atstovai bei Tautų evangelizavimo kongregacijos kardinolai. Apie jį parašyta 2118 puslapių monografija, deja, mažai kam žinoma ir prieinama, o gimtajame krašte ši neeilinė asmenybė, pasak Bernardo Aleknavičiaus, zanavykas, drebinęs pasaulį, irgi nedaug kam težinomas.

Vargonininkas ir chorvedys Petras Juozas Pranaitis

Petras Juozas Pranaitis muzikos mokėsi pas Naumiesčio parapijos vargonininką – Varšuvos konservatorijos auklėtinį L. Risauską. Justino Bonaventūros rūpesčiu apie 1888 m. įstojo į Peterburgo konservatoriją. Vargonavimą studijavo pas prof. Johansoną, o muzikos teoriją – pas konservatorijos direktorių A. Rubinšteiną. Išmokęs vargonuoti, buvo vargonininkas Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje, kur subūrė chorą, kuriame giedojo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. P. Pranaitis harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo chorą. Grįžęs į Lietuvą, ūkininkavo tėviškėje. Parašė kūrinių fortepijonui – polkų ir mazurkų, sonatą ir kitų smulkesnių kūrinėlių. Kūrybiškai bendravo su Vincu Kudirka.
Visus, ką sudomino šios iškilios asmenybės ir nori apie juos bei jų seserį lituanistę, knygų leidėją ir keliautoją, poeto Prano Vaičaičio sužadėtinę Juliją sužinoti daugiau, dar kartą kviečiame 2008 04 20 dieną į Griškabūdį, taip pat apsilankyti Sintautų akademijos interneto svetainės (www.sintautai.lt skyriaus „Įžymūs žmonės“ skiltyje „Broliai Pranaičiai“.

Rengėjų vardu
Vitas Girdauskas
Viešosios įstaigos Sintautų akademija projektų vadovas

Pirmas puslapis